Elektroninė komercija (e-komercija) pasaulyje startavo palyginus dar visai neseniai – maždaug prieš du dešimtmečius, Lietuvoje – tik dar po kelerių metų. Jeigu anuomet internetu buvo populiaru pirkti rūbus, avalynę ar kitas smulkesnes buitinio naudojimo prekes, tai šiandien yra visiškai kitaip. Žvelgiant į tendencijas, internetinė prekyba vis dar augimo stadijoje ir tai vyksta žymiai sparčiau, nei būtų kažkas anksčiau pagalvojęs.
Dabar žmonės neišeidami iš namų perka praktiškai viską, o daugelis fizinių parduotuvių taip pat prekybą aktyviai vykdo ir internetu. E-komercija šiandien neaplenkė ir baldų pramonės. Baldais internetu prekiauja tiek tiesioginiai baldų gamintojai, tiek perpardavinėtojai. Daugelis baldais prekiaujančiųjų internetu net neturi fizinių parduotuvių, o prekyba vykdoma tik internetu. Ir tai visiškai netrukdo sėkmingai surasti savo pirkėjus.
Žinoma, paprasta gali atrodyti tik iš šalies. Tačiau elektroninė prekyba iš tiesų gana daug įvairių resursų reikalaujantis procesas. Iš pažiūros procese dalyvauja tik pirkėjas ir pardavėjas, tačiau pardavėjas yra atsakingas už sklandų viso pardavimo proceso įvykdymą iki prekės pristatymo. Tai mažiausiai dar keli procesiniai veiksmai, apimantys sandėlio, klientų duomenų, dokumentų, finansų valdymo ir atsiskaitymo sprendimus.
Tam, kad šie atskiri veiksmai būtų sėkmingai įgyvendinti, o procesai efektyvūs, pasitelkiami mobilūs sprendimai verslui, padedantys visa tai apjungti. Kaip žinia, ne visos sistemos, kurias verslas naudoja elektroninėje prekyboje, priklauso jam. Dalis jų, kaip pavyzdžiui, atsiskaitymas el. bankininkyste, yra išorinės. Tam, kad šių sistemų pasikeitimas duomenimis vyktų realiuoju laiku, reikalingi tam tikri mobilūs sprendimai.
Tai sprendimai, leidžiantys gautus klientų užsakymus automatiškai siųsti tiekėjui ar gamintojui. Taip pat matyti apmokėjimų procesus, klientams pateikti informaciją apie užsakymų būsenas, prekės judėjimą ir sekimą. Tai pažangios technologijos, be kurių internetinė prekyba būtų žymiai sudėtingesnė.
Parašykite komentarą